Vien lietuviškų pieno produktų į Rusiją pernai iškeliavo už maždaug 500 mln. Lt, tiek pat pajamų veždami maisto gaminius gavo ir Lietuvos vežėjai. Tokius duomenis pateikia VšĮ „Versli Lietuva“, parengusi detalią visų dabar jau draudžiamų į Rusiją vežti produktų sąrašą ir jų eksporto apimtis.
Kaimyninei Rusijai sustabdžius didesnės dalies maisto produktų importą iš visos Europos Sąjungos bei kitų vakarietiškų valstybių, viena iš seniausiai rinkoje veikiančių logistikos įmonių „Arijus“ nelinkusi padėties vertinti itin neigiamai. „Absoliuti dauguma mūsų nuosavo autotransporto dirba Vakarų valstybėse, mūsų atstovaujamų laivybos linijų servisas taip pat išsidėstęs po visą pasaulį, o iš šalių, kurios nesusijusios su sankcijomis Rusijai, krovinių kiekiai dar gali net ūgtelėti. Tiesa, kol kas nežinia, kaip Rusija vertins tranzitu per Vakarų valstybes keliaujančius krovinius“, – teigė „Arijaus“ finansų direktorius Gediminas Garkauskas.
Dėl Rusijos embargo naujų rinkų teks ieškoti ir vežėjams , pirmiausia – maisto produktus į kaimyninę šalį gabenusiems šaldytuvais. „Linavos“ asociacija tikisi, kad vežėjams, kaip ir mėsos ar pieno perdirbėjams, šioje situacijoje pagelbės valstybė.
„Matosi, kad dabar atsiranda paslaugų teikėjų perteklius rinkoje. Jie kažkur turės nueiti. Čia ne tik mes. Mes esame tik viena iš sudėtinių dalių. Kai kurie produktai gali palaukti, pavyzdžiui, šaldyta mėsa, tačiau greitai gendantys produktai iškart tampa nuostoliais“, – BNS sakė „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Rusijai uždraudus daugumos maisto produktų importų iš Europos Sąjungos šalių, verslininkai kibo į darbus ieškodami alternatyvių rinkų. Viena aptariamų temų – skerdienos gabenimas. Deja, šios iniciatyvos gali būti numarintos dar negimusios. Mėsos perdirbėjų veiklą riboja Gyvūnų globos ir apsaugos įstatymas, kurį politikai tik šiomis dienomis suskubo taisyti. Dėl to ir vežėjams ir ekspeditoriams alternatyvių maršrutų planavimą dar teks atidėti.
Praėjusią savaitę Rusijos valdžios pastatytos užkardos daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos taip pat JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos Karalystės, jau tapo Lietuvos vežėjų galvos skausmu. Šių sankcijų įsigaliojimo išvakarėse pasiekę netoli Maskvos esančius vidinės muitinės sandėlius, maždaug 20 vilkikų su uždraustais kroviniais buvo priversti keliauti atgal į Lietuvą.
Pirmadienį Vyriausybėje rinkosi atsakingų ministerijų ir institucijų atstovai, jie aptarė Rusijos draudimus įvežti maisto produktus. Ūkio ministras Evaldas Gustas teigė, kad bus prašoma Europos Komisijos (EK) paramos. Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijų atstovai įpareigoti aktyvinti derybas su trečiosiomis šalimis, o Žemės ūkio ministerija ruošiasi pradėti intervencinius pirkimus. Mokesčių mažinimas žemdirbiams ir gamintojams kol kas nesvarstomas.
Transporto sektoriaus atstovai praėjusią savaitę labiausiai sekė įvykius Rusijoje. Pastarajai uždarius sienas daugumai maisto produktų, vežėjai į situaciją žvelgia su nerimu. Sulaukta svarbių žinių ir iš kitų šalių, o taip pat ir Lietuvos.
Užsienio reikalų ministerijoje rugpjūčio 8 d. vykusiame institucijų ir verslo atstovų susitikime aptartas Rusijos įvestas žemės ūkio prekių ir maisto produktų importo iš Europos Sąjungos ir kitų šalių, taikančių Rusijai sankcijas, draudimas ir galimas poveikis Lietuvos verslui. Šiame pasitarime vežėjų problemas išdėstė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” viceprezidentas Julius Misiūnas ir sekretorius transporto politikai Gintautas Ramaslauskas.
Uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas liepos mėnesio statistikos parodymą, kad bemaž 80 tūkst. tonų sumažėjo rusiškų rūdų apyvarta, nesieja su Rusijos atsakomaisiais veiksmais Europos Sąjungai – iš dalies šį sumažėjimą lėmė rugpjūčio pirmomis dienomis baigta 70 tūkst. tonų talpos laivo krova.